Lašišų ir Šlakių populiacijos būklė Lietuvoje

904

Baltijos lašiša ir šlakys nuo seno yra laikomos vertingomis žuvimis ir yra svarbus verslo objektas visose Baltijos jūrą supančiose valstybėse. Šių žuvų išteklių būklė Baltijos jūroje priklauso nuo verslinės žvejybos intensyvumo, dirbtinio veisimo ir natūralios reprodukcijos lašišinėse upėse.

lašiša
Lašišų atkūrimui Lietuvoje buvo paruošta  atkūrimo ir apsaugos programa 1997 – 2010 metams, kurioje numatytos pagrindinės priemonės lašišinių žuvų ištekliams pagerinti. Nuo 1999 m. Lietuvoje pradėti lašišų ir šlakių veisimo darbai ir monitoringas. 2014 m. lašišų ir šlakių jauniklių ir nerštaviečių monitoringas vykdytas pagal programą ir sutartyje numatytas užduotis: Rytų ir Vakarų Lietuvos upėse tyrimai atlikti 13 upių baseinų, ištirtos 73 įvairaus dydžio lašišinio tipo upės ir 124 stotys.

lasisosŠių metų pavasaris buvo normalus, klimatinės ir hidrologinės sąlygos upėse buvo palankios migracijos tyrimams. Meros upėje migracijos intensyvumas buvo vidutinis –  sugauti 4 lašišų ir 98 šlakių rituoliai. Lašišinių žuvų migracijos intensyvumas Siesarties upėje buvo žemas. Siesarties ir Veiviržo upėsė lašišinių žuvų rituolių migracija vyko anksti pavasarį su pirma potvynio banga.

lasisos lietuvojeLašišų ir šlakių jauniklių gausumas pagrindinėse upėse priklausė nuo klimatinių,  hidrologinių sąlygų ir nuo neršto efektyvumo. Neries upėje 2014 m. lašišų jaunikliai buvo aptinkami 10 monitoringo stočių. Pastaruoju metu, Neries upės monitoringo stotyse nustatomas labai žemas lašišų jauniklių kiekis ir monitoringo stotyse, esančiose  aukščiau Vilnius miesto. Jauniklių gausumas Neries upėje, lyginant su ankstesniais metais, išlieka žemas – 0,9 ind./100 m2. Tačiau labai gausiai lašišų jauniklių Neries baseine aptinkama didesniuose intakuose: Vilnios, Vokės, Kenos ir Musės upėse. Lašišų jauniklių gausumas Kenoje – 53,3 ind./100 m2, Vilnioje – 33,7ind./100 m2, Vokės – 13,2 ind./100 m2. Vidutinė lašišų rituolių produkcija Neries upėje sumažėjo iki 1333 individų. Vilnios upėje lašišų rituolių produkcija buvo – 1750, o Vokės upėje – 356 individai. Bendras šlakių jauniklių gausumas Neries baseine padidėjo iki 8,4 ind./100m2. Didžiausiu gausumu pasižymi maži intakai, vidutiniu – vidutinio dydžio upės, mažiausiu – Neries upė. Neries upėje ir jos intakuose didelę šlakių jauniklių dalį sudaro dirbtinio veisimo šlakiai. Labai aukštas šlakių jauniklių gausumas nustatytas Bražuolės, Kenos ir Riešės upėse – 28,8 – 17,6 ind./100 m2; vidutinis gausumas nustatytas – Vilnios, Musės ir Dūkštos upėse – 6,8 – 3,3 ind./100 m2. Vidutinė šlakių rituolių produkcija Neries baseine pagal tyrimų duomenis yra apie 7964 individų.

Žeimenos upėje 2014 m. lašišų jauniklių tankis išlieka vidutinis – 3,7 ind./100 m2. Meros upėje lašišų jauniklių kiekis yra žemas – 0,3 ind./100 m2. Vidutinė lašišų rituolių produkcija Žeimenos upėje padidėjo iki 1692 ind. Šlakių jauniklių vidutinis gausumas monitoringo stotyse Žeimenos baseine  yra didesnis, kaip daugiametis vidurkis ir siekė 5,5 ind./100 m2. Vidutinė šlakių rituolių produkcija Žeimenos baseine buvo apie 1261  individų.

Lašišų jauniklių gausumas Šventosios baseine išlieka vidutinis 5,4 ind/100 m2. Siesarties upėje lašišų jauniklių padidėjo keletą kartų, palyginus su praėjusiais metais ir sudaro 17,1 ind/100m2. Vidutinė lašišų rituolių produkcija Šventosios baseine pagal tyrimų duomenis padidėjo iki 1680 individų. Kaip rodo tyrimo duomenys, šlakių gausumas  yra žemesnis ir siekia apie 2,6 ind/100 m2.  Vidutinė šlakių rituolių produkcija Šventosios baseine yra apie 1833 individų.

šlakisVentos baseino monitoringo stotyse lašišų neaptikta. Šlakių ir upėtakių jauniklių sugauta Višetės  (5,3 ind./100m2) ir Šerkšnės (1,9 ind./100m2) upėse. Šerkšnės upelyje šlakių ir upėtakių gausumas priklauso nuo antropogeninių veiksnių, ypač nuo HE poveikio. Vertinant monitoringo duomenis, galima konstatuoti, kad šlakių ir upėtakių gyvybingos populiacijos yra Višetės ir Šerkšnės upėse, o Lūšės upėje aptinkama lokali ir izoliuota upėtakių populiacija.

slakis zuvisVakarų Lietuvos upėse lašišinių žuvų didesnis ar mažesnis gausumas buvo aptinkamas bemaž visose pastoviuose monitoringo stotyse ir papildomose tyrimų vietose. 2014 metais vidutinis lašišinių žuvų gausumas lyginant su 2013 metais daugiau ar mažiau išaugo beveik visuose tirtuose upių baseinuose, išskyrus Jūros ir Šventosios, kur vidutinis gausumas nestipriai sumažėjo ir siekė 90 % 2013 metų gausumo lygio.  Apie 4 karus vidutinis gausumas išaugo Šyšos baseine – nuo 11 iki 44,2 ind./100m2; kitur vidutinis gausumas padidėjo nuo 1,4 karto (Minijos baseine – nuo 8,6 iki 12,5 ind./100m2) iki 2,2 karto (Smiltelės upėje – nuo 9,1 iki 20,6 ind./100m2) ribose. Didžiausiu lašišinių žuvų gausumu pasižymėjo Šyšos baseinas – 44,2 ind./100m2; mažiausiu, kaip ir anksčiau stebėtas Jūros baseine – 3,6 ind./100 m2. Kituose tirtuose baseinuose vidutinis lašišinių žuvų gausumas svyravo nuo 8,8 (Akmenos-Danės upė) iki 20,6 ind./100m2 (Smiltelės upė).

Vakarų Lietuvos upių baseinuose lašišų  sutinkamumas buvo  21 %.  Lašišų jauniklių (0+ ir 1+ metų amžiaus) gausumas svyravo nuo vidutinio (0,5-2 ind./100m2) iki labai aukšto Minijos upėje ties Stalgėnais ir Kražantės upės žemupyje (11,6-45,7 ind./100 m2 atitinkamai). Dalyje tyrimų vietų, aukštas lašišų gausumas pasiektas dirbtinio veisimo dėka, tačiau Šventosios ir Dubysos upių nerštavietėse lašišų populiacija yra stabili ir nerštas vyksta natūraliai kiekvienais metais.

lasisu zvejybaLietuvos lašišinėse upėse, lašišų rituolių produkcija yra sumažėjusi ir 2014 m. siekė 13 168 individų, o šlakių rituolių kiekis padidėjo iki 47 750  individų. Minijos baseine šlakių rituolių produkcija padidėjo daugiau kaip 2 kartus ir siekia apie 21 100  individų,  tarp baseinų išlieka didžiausia.

Lašišų ir šlakių jauniklių išleidimo į upes rezultatai buvo geri ir priklausė nuo upių dydžio ir ekologinių sąlygų. Vidutinio dydžio upėse lašišų įžuvinimo efektyvumas buvo labai geras – Siesartyje, Vilnioje; vidutinis – Vokėje. Prastas didelėse upėse – Šventojoje ir Neryje. Šlakių įžuvinimo rezultatai daugelyje tyrinėtų upių yra vidutiniai. Vakarų Lietuvos upėse efektyvus veisimas nustatytas Minijos baseine, įžuvinant šią upę lašišų jaunikliais ties Stalgėnais, Žemsuoda ir Dyburiais. Visiškai neefektyvus veisimas nustatytas Jūros baseine. Dubysos baseine veisimo darbai lašišinėmis žuvimis buvo efektyvūs; Šventojoje – žemi; Bartuvos baseine – aukšti; Virvytės upėje įžuvinimas margaisiais upėtakiais buvo žemas.

slakis