Žvejybinė apranga

47
zvejybine apranga

Atsižvelgiant į tai, kad žvejyba vyksta beveik ištisus metus, t.y. skirtingi temperatūriniai režimai, naudojami skirtingi žvejybos būdai, rengiantis konkrečiai žvejybai reikia pasirinkti tokią aprangą, kuri leistų žvejui konkrečios žvejybos metu jaustis patogiai, būtų užtikrinta reikiama kūno temperatūra, drėgmė, kelnėse esančios kišenės, užtrauktukai bei kiti aksesuarai netrukdytų žvejybai, būtų patogiai pasiekiami bei padėtų žvejui. Išskiriami keli žvejybos būdai, pagal kuriuos žvejys turi pasirinkti reikiamą aprangą.

Dažniausiai propaguojami žvejybos būdai prie neužšalusių vandens telkinių: žvejyba plūdinėmis meškerėmis, žvejyba dugninėmis meškerėmis, žvejyba spiningu, žvejyba museline, žvejyba skrituliais, žvejyba velkiaujant, vėžiavimas ir povandeninė žvejyba. Žiemą vykstančią poledinę žvejyba taip pat galima suskirstyti pagal žuvų gaudymo būdus. Pagrindiniai aprangos elementai, naudojami kartu arba atskirai yra: kelnės, bridkelnės, liemenės, striukės, kostiumai, kombinezonai, apsiaustai, bliuzonai, avalynė, apatiniai drabužiai ir kiti papildomi aksesuarai.

Pasirenkant aprangą atsižvelgiama į keletą aplinkybių:

1) sezoniškumas (pavasaris, vasara, ruduo, žiema),

2) numatoma žvejyba (kiek reikės judėti, ar iš tinkamos medžiagos pagaminta ir pan.),

3) žvejybos būdo konkretizavimas (pavyzdžiui, pasirenkami spiningavimui reikalingi aksesuarai ir pan.),

4) galutinai pasirenkamas konkretus gaminys (drabužis, jo dydis ir pan.).

1.1. Kelnės.

Kelnės būna vasarinės, universalios ir žieminės. Pagrindiniai duomenys, kuriuos reikia žinoti renkantis kelnes, – tai medžiaga ir jos sudėtiniai elementai, papildomos naudojamos medžiagos, dydžiai.

Vasarinėms kelnėms keliami reikalavimai: geras oro laidumas, medžiaga netraukia šviesos, patvarumas; universalioms: patvarumas, laidumas drėgmei; žieminėms: patvarumas, laidumas drėgmei, pašiltinimai.

Kelnių dydžiai nuo mažiausio iki didžiausio eilės tvarka dažniausiai žymimi raidėmis: XS, S, M, L, XL, XXL arba numeriais: 42, 44, 46, 48, 50, 52, 54, 56. Šios raidės ar skaičiai nusako liemens apimtį ir vidinės kelnių siūlės ilgį.

1.2. Bridkelnės.

Bridkelnėmis žvejai vadina kelnes, skirtas įbristi į vandenį. Jas naudoja, kai reikia lipti iki juosmens į vandenį. Bridkelnės kaip privaloma žvejo apranga nenaudojama, jos maunamos ant kitos aprangos. Bridkelnes dažniausiai sudaro paaukštinto liemens kelnės su petnešomis, sujungtos kartu su neperšlampamais batais. Pagrindiniai kriterijai, kuriuos reikia žinoti, renkantis bridkelnes: atsparumas drėgmei, oro laidumas (kvėpavimas), kelnių ir avalynės dydis.

bridkelnes

1.3. Liemenės. Liemenės naudojamos kaip viršutinė aprangos dalis, kurios pagrindinė paskirtis – turėti reikiamas žvejybos įrangos dalis prie savęs. Liemenes dažniausiai vilki žvejai, kurie žvejoja spiningu, museline, plūdine meškere, mažiau naudoja žvejai, propaguojantys kitus žvejybos būdus. Pagrindiniai liemenių dydžiai žymimi raidėmis ar skaičiais (pvz.: S, M, L, XL ir pan.), kurie reiškia krūtinės apimtį ir žmogaus ūgį.

1.4. Striukės. Striukės yra viršutinė aprangos dalis, kurias žvejai nešioja kartu su kelnėmis dažniausiai pavasarį, rudenį ir žiemą. Striukes įsigyja kaip atskirą drabužį, ne kaip kostiumo ar kombinezono dalį. Pagrindinė striukių paskirtis – žveją apsaugoti nuo temperatūrų kaitos, drėgmės. Pagrindiniai reikalavimai, keliami striukėms, kaip ir kelnėms, yra patvarumas, laidumas orui ir drėgmei, papildomi pašiltinimai. Pagrindiniai striukių dydžiai dažniausiai žymimi raidėmis: XS, S, M, L, XL, XXL arba numeriais: 42, 44, 46, 48, 50, 52, 54, 56. Šie duomenys reiškia krūtinės apimtį ir žmogaus ūgį.

zvejybines striukes

1.5. Kostiumai. Žvejybinius kostiumus sudaro dvi dalys – striukė ir kelnės. Kostiumai dažniausiai naudojami žiemą, vėlyvą rudenį ar ankstyvą pavasarį. Skirtingai nei pirkdamas atskirai kelnes ir striukę, įsigydamas kostiumą žvejys įsigyja tos pačios medžiagos, tų pačių savybių, tos pačios spalvos aprangą. Kitas privalumas perkant kostiumą yra tas, kad ant kostiumo gali būti pridėti papildomi aksesuarai, kurie kostiumą daro neskęstantį. Kostiumų dydžiai taip pat žymimi raidėmis: M, L, XL, XXL, XXXL arba numeriais: 46-48, 50-52, 54-56, 58-60, 62-64.

1.6. Kombinezonai. Žvejybinis kombinezonas yra vientisas gaminys (sujungta striukė su kelnėmis). Kombinezonus, kaip ir kostiumai, dažniausiai dėvi žiemą, vėlyvą rudenį ar ankstyvą pavasarį. Kombinezonai dažniausiai vilkimi žvejojant ant ledo, ankstyvą ir vėlyvą pavasarį žvejojant iš valčių, nes jie užtikrina didesnį žvejo saugumą. Dėl šių priežasčių dažniausiai kombinezonai būna neskęstantys. Be to, žmogui įkritus į vandenį neskęstantis kombinezonas jį vandenyje automatiškai pasuka veidu į viršų.

zvejybiniai kostiumai

1.7. Apsiaustai. Apsiaustai žvejyboje naudojami apsisaugoti nuo lietaus, sniego ar stipraus vėjo. Dažniausiai jie yra neperšlampami, apsivelkami ant turimų drabužių. Apsiaustų dydžiai nurodomi kaip ir striukių, tačiau įsigyjant apsiaustą reikia turėti omeny, kad jis bus velkamas ant viršutinių drabužių, todėl turi būti didesnio dydžio.

1.8. Bliuzonai. Bliuzonus (dar vadinamus džemperiais) žvejyboje žvejai naudoja ir kaip viršutinę aprangą, ir kaip drabužius, velkamus po striukėmis, kombinezonais, kostiumais. Didelių reikalavimų bliuzonams žvejai nekelia. Svarbiausia pasirenkant bliuzoną, kad jis būtų patogus, gerai sugertų drėgmę, laisvai praleistų orą. Dažnai žiūrima, kad būtų aukštesnė apykaklė, kapišonas, nes tai padeda geriau apsisaugoti nuo vėjo.

1.9. Avalynė. Avalynė labai svarbi aprangos dalis, kuri gali lemti žvejybos sėkmę. Batai dažniausiai skirstomi į taktinius, darbinius, kariškus, turistinius, guminius ir PVC batus. Batams keliami reikalavimai: lengvumas, patvarumas, atsparumas drėgmei, orui laidi medžiaga. Žvejojant vasarą pasirenkami paprasti, sportinio tipo (atviresni) batai. Žvejojant pavasarį ar rudenį patartina autis batus su auliukais, kadangi jie ne tik apsaugo kojas nuo galimų išsinarinimų einant nelygiais žemės paviršiais, bet ir geriau apsaugo einant per drėgną žolę. Žiemą avimiems batams keliami papildomi reikalavimai – atsparumas šalčiui. Batų dydžiai nurodomi ant bato apačios ar viduje esančios informacinės skiautės ir dažniausiai nurodomi Europoje (EUR) naudojamais numeriais: 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42 ir taip toliau. Batų numeris atitinka pėdos ilgį centimetrais. Pagal anglišką (UK) numeraciją europinės numeracijos 41 numerio batai būtų 7,5 numeris, 42 numerio – 8 numeris. Amerikietiška numeracija (US) panaši į anglišką, tačiau pagal amerikietišką numeraciją vyriškų batų dydžiai skiriasi nuo moteriškų.

1.10. Apatiniai drabužiai. Apatiniai drabužiai dažniausiai vilkimi ankstyvą pavasarį, vėlyvą rudenį ar žiemą. Apatiniai drabužiai turi būti pagaminti iš elastingų audinių, maksimaliai pašalinti drėgmę nuo kūno, būti patogūs, lengvi, palaikyti šilumą. Apatinių drabužių dydžiai žymimi raidėmis nuo mažiausio iki didžiausio eilės tvarka: S, M, L, X arba numeriais: 46-48, 50- 52, 54-56, 58-60, 62-64. Šie dydžiai atitinkamai reiškia krūtinės ir liemens apimtis.

termo apranga level2

1.11. Kita. Papildomi aprangos aksesuarai yra kepurės, akiniai, pirštinės, kojinės. Kepurės žvejyboje yra dažnai naudojamos. Jos būna vasarinės ir žieminės. Akiniai – taip pat dažnai žvejų naudojamas aksesuaras, kai žvejojama iš valčių, žiemą ant ledo, taip pat naudojami ir žvejojant kitais būdais. Pagrindinė akinių paskirtis yra apsaugoti žveją nuo saulės spindulių. Pirštinės žvejyboje dažniausiai naudojamos esant žemai oro temperatūrai, kad nešaltų rankos. Gamintojai siūlo keletą variantų: pirštuotas, kumštines, nebijančias drėgmės, kombinuotas. Kojinės dažniausiai gaminamos iš medvilninės, žiemą daugiausiai naudojamos pagamintos iš vilnos. Kojinės būna ir dviejų ar daugiau sluoksnių. Daugiasluoksniškumas būdingas ir apatiniams drabužiams, kadangi kojinių ir apatinių rūbų paskirtis panaši: išlaikyti šilumą bei pašalinti kūno drėgmę. Diržai taip pat reikalingas papildomas aksesuaras, kuris labai svarbus aprangai prilaikyti.